Sutemo. Mes pradėjome statyti palapines. Mūsų su Arnoldu palapinė buvo didėl, brezentinė, keturvietė, su grindimis, metro septyniasdešimties aukščio. Nusprendėme iš pradžių pastatyti užuovėją, o paskui pradėti gręžti eketes. Aš pradėjau energingai stuksenti kirvuku kaldamas į ledą aštrius kuoliukus iš 10mm armatūros. Po dvidešimties minučių viskas buvo užbaigta. Arnoldas įlindo į vidų ir išpjovęs du dugno gabalus, pradėjo gręžti. Sraigtas beveik pilnai sulindo į ledą, kol pagaliau pasirodė vanduo. Staigiu judesiu patraukęs grąžtą į save Arnoldas jėga pastūmė jį žemyn, kad išvalyti eketę. Tuo momentu iš apačios pasigirdo charakteringas duslus stuktelėjimas. Po mumis buvo dvigubas ledas... Vėjas pakilo, o šaltis stiprėjo. Iš antro užėjimo męs pastatėme palapinę, per kokia keturiasdešimt minučių ant iš anksto išgręžtų ekečių. Aplink tvyrojo gūdi tamsa - nei švieselės, nei žvaigždžių. Armatūra nenorėjo laikytis lede, o kirviu aš dažniau pataikydavau per pamėlynavusias iš šalčio rankas nei į kuoliukus. Sukalę paskutinius kuoliukus, męs be jėgų suvirtome į palapinę...
Jūsų prekių krepšelis tuščias
Palikti komentarą