Kodėl būtent žiemą tai ištinka dažniausiai?
Priežasčių tam nemažai. Pirmiausia paviršiaus aeracija po ledo sluoksniu praktiškai nutrūksta, deguonis iš oro į vandenį nebepatenka. Antra, nukritus temperatūrai žūsta dauguma vandens augalų, kurie fotosintezės dėka gamina deguonį, o likusieji, dėl žemos temperatūros ir šviesos trūkumo, kurią sukelia ledas ir sniegas, vykdo fotosintezę labai blogai. Trečia, negyvoji masė fito ir zoo planktono, sukaupta per vasarą iš įvairios kilmės organinių liekanų, toliau irsta naudodama deguonį. Žiemos pradžioje dar gyva žuvis irgi naudoja deguonį kvėpavimui. Ketvirta, ant dugno, nuosėdų sluoksnyje atsirandančios dujos lieka po ledu, ir neištrūksta į atmosferą nuodydamos žuvų gyvybinę terpę, mažindamos ištirpusio vandenyje deguonies kiekį. Gerai dar, kad esant žemai vandens temperatūrai, puvimo procesas ir kvėpavimas vyksta lėtai. Tačiau, jeigu tvenkinio deguonies balanso išeigos dalis viršija pagaminamą, įvyksta išmirimas.
Ką reikia padaryti, kad išgelbėti savo žuvį žiemos metu?
Atsakymas nuostabiai paprastas - reikia sumontuoti aeratorių. Mažoje kūdroje pakanka pastatyti gerą kompresorių su oro difuzoriumi. Jeigu telkinio plotas didesnis nei viena dešimtoji hektaro, oro difuzoriai neužtikrins vandens cirkuliacijos ir kūdroje ar tvenkinyje gali atsirasti lokalios apmirimo zonos, todėl didesniuose vandens telkiniuose reikalinga montuoti aeratorius, sudarančius cirkuliacines vandens sroves. Jie ne tik prisotina vandenį deguonimi, bet ir sudaro pastovias sroves, išmaišančias visą vandens tūrį. Deguonies kiekį vandenyje galima nustatyti termoksimetro pagalba. Jeigu deguonies vandenyje daug, aeratoriaus galima nejungti. Liaudyje gyvuoja toks prietaras, kad jeigu išgręžti lede eketę ir pridėti į ją nendrių tai jie išgelbės žuvį nuo deguonies trūkumo ir išmirimo. Tai labai kenksmingas prietaras, nes efektas nuo šito tik psichologinis, bet tai nereiškia kad nereikia daryti ekečių lede. Eketės labai reikalingos, tik visai kitais tikslais nei aprūpinimas vandenį deguonimi. Eketė tai jūsų telkinio povandeninio pasaulio langas. Žuvų atsiradimas eketėse tai ženklas susirūpinti. Reikia pabandyti suprasti, kas verčia žuvį pasikelti iki paviršinio vandens: deguonies trūkumas, liga, nuodingos medžiagos susikaupusios vandenyje ar kitos priežastys. Laiku imantis priemonių, greičiausiai pavyks išgelbėti žuvis nuo gręsiančios nelaimės. Žinoma visa eilė ligų, kurios gali tykoti žuvų žiemą. Tai ir invazinės ir infekcinės ligos. Neturėdami specialių žinių teisingai nustatyti diagnozę greičiausiai jūs negalėsite, todėl geriausia kreiptis į ichtiologus arba bent jau į veterinarus.
Į ką dar reikia atkreipti dėmesį, norint išsaugoti savo žuvis gyvas?
Labai svarbu žiemojimo metu užtikrinti nors minimalų vandens pratekėjimą. Vandens apykaita labai teigiamai veikia vandens kokybę ir sumažiną išmirimo tikimybę. Atkreipkite dėmesį į vandens telkinio, kuriame žiemos žuvys, gylį. Minimaliai leistinas gylis yra 2 metrai. Prieš žiemojimo pradžia pageidautina apdoroti kūdrą negesintomis kalkėmis, išeiga 100-150 kg i 1 hektarą.
Klausimas ar reikia maitinti žuvį žiemą?
Atsakymas – ne, nereikia. Žuvis lengvai atlaiko alkį žemose temperatūrose. Nesuvalgytas ir irstantis maistas vandens telkinio dugne atneš vien tik blogį. Išimtis iš šios taisyklės gali būti upėtakis. Jeigu vandens temperatūra didesnė nei 1 ar 2 laipsniai, nedidelius maisto kiekius galima duoti upėtakiams 2-3 kartus per savaitę su sąlyga jeigu jos aktyviai maitinasi. Jeigu ne – maitinimą geriau nutraukti. Optimalus būdas sutaupyti maistą, kai jis nereikalingas žuvims – pastatyti šėryklas „REFLEKS“. Tokios šėryklos leidžia žuvims pačioms pasirinkti maitinimosi laiką ir maisto kiekį. Be abejo, montuoti tokias šėryklas reikia atvirame vandenyje.
Ką daryti jeigu vanduo eketėje įgavo nemalonų pridususį, puvėsių kvapą?
Tai reiškia kad tvenkinyje labai didelis deguonies deficitas ir puvimo procesai eina pilnu tempu. Žuvis dar gali būti gyva, bet tikrai neilgai. Reikia skubiai aeruoti vandenį ir papildyti šviežiu vandeniu. Jums gali tekti papildyti tvenkinį medžiagomis - oksidatoriais, tokiais kaip vandenilio peroksidas ar kalio permanganatas.
Pabaigoje dar kartą apie svarbiausią. Sėkmingas žiemojimas – tai laiku pastatytas aeratorius. Įprastai stebimi du aeratorių pirkimo pikai tai spalyje ir vasaryje. Spalyje aeratorius perka tie, kurie žiemą gelbėją savo žuvis nuo išmirimo, o vasaryje tie, kas neišgelbėjo, bet viltis jų, kitaip nei žuvies, dar nenumirė.
Palikti komentarą